Nejaučiu nieko -
nei baimės, nei džiaugsmo -
esu ir tiek -
be jausmų.
Vijokliais apaugus, apsamanojus -
be draugų.
Lanko mane vorai pūkuoti.
Šnibžda į ausį,
šiurpina
savo gyvenimais -
nesiklausau,
nenoriu!
Noriu gyventi, gėlėm žydėti,
kvėpuoti ir juoktis.
Noriu drugelio,
kad linksmai čirškėtų
apie pievas.
Bėgti per minkštą samanų kilimą -
grožėtis.
Pinti pienių vainikus
boružėlių sagutėm
nusėtus.
Nerūpestingai upely
pliuškentis,
suktis šoky
kartu su žuvelėm.
Noriu drugelio!