Rytmetinis(-ės) 'D'

[arba 'iš kur atkeliauja mintys.. ']

Tu mylėjai žudydamas.

Tačiau kodėl vus švyti kažin kas iš tavo tamsios širdies gelmių?
Kur dėt tą akmenį savy? - kurio nagais neiškrapštau sau iš vidaus, tiktai smarkiau žeidžiu..

Pridegdamas kam nors laibą cigaretę, verčiau - padek MANE!
Iškelk iki dausų tą seną savo skausmą ir vėl mylėdamas skausmu užmušk manas mintis.

Tamsoj panardink juodą menišką žvilgsnį.
Užsiveria durys  - per mažai laiko suspėti įeiti.
Pasirinki išdidumą kaip kardą!
Nutraukus stygą įsipjaunu pirštą - vėl pagalvojau apie tave. Būk prakeiktas.

Aš daug ko nežinau, bet žino tas, kas saugo mintį..

- Kad tiktai kelias nesibaigtų nenuėjus tiek kiek mato akys.

Praryti degantį degtuką. Dievinti niekšą, mylėti apgaviką.. sulaukti žodžio iš to kas tyliai šypsos.

Linkėjo sapnuose išsinarinti koją, o pamilus tai įrodyti - nusižudyt. Morališkai linkėjo.. tik tam.. kad stovintis prie mano kapo išvydęs kitą ant žemėm užpiltos širdies galėtų nusispjaut ir peržengęs nueit..