"Ego Te Absolvo"

Tylų vasaros vakarą
kai šilti lietaus lašai kris ant tavo išbalusios odos,
o tu, visų pamirštas, sėdėsi ant pilkų plytų krūvos,
šalia bauginančiai tuščio griūvančio namo,
kai kartu su sunkiais lietaus lašais į žemę
susigers visas tavo liūdesys ir skausmas,
o praeinantis elgeta pasakys, kad nebeturi ateities,
kai kažkas vėl pamirš uždaryti jau tuščių kapinių vartus,
o pasaulis tarsi skendės nebūtyje,
kai rodos nieko aplinkui nebebus tikra,
nebebus kuo pasitikėti,
žinok,
kažkas, ką tu seniai pamiršai,
ką niekinai ir skaudinai,
ką seniai palaidojai ir kuo nepasitikėjai,
ateis, prisės šalia ant pilkų plytų krūvos,
šalia bauginančiai tuščio griūvančio namo,
pažvelgs į liūdnas, išvargusias akis,
nuvalys nuo ilgų blakstienų lašantį kraują,
ir pasakys,
kad viskas ne taip jau blogai..