Cukraligė

Raudoni kaspinai
labai gražu,
kai plaikstos vėjyje šilkiniai
ūsai kavalieriaus
taftos suknelėj įsispraudę
drovios gardenijos
balkone sėdim.

Saulė pilna geismų
ir maistinių dažų
su emulgatoriais
voliojasi danguj be vietos
smogas.

Balandi juodas,
palesinsiu mačetėmis tave
per aprūkytą stiklą
nebijok nesusižeisi
cukralige aš serganti
mergelė Marija
su satino kurpaitėmis
tequilos prikvėpavusi,
kad užsimirščiau
įsikniaubus į ūsus
marakasus sapnuočiau.