pasiklydusi siela laike
blaškos kaip vienišius mieste
nerasdama namų tamsoje
paskendus baugioje tyloje,
slepias sekundės trukmėje..
tik maža liepsnelė rusena
jos minčių pilyje—
mamos meilė
tirpstančio vaško
ant kapo vaizde
šiluma sklaidos erdvėje
tačiau sielos amžinai įkalintos
beribiame taške
nepasieks jau niekada…