Pernykštis

Viskas gerai,
jei tu man leisi numirti.
Ir nekvepink cukrumi manęs,
užtenka  cinamono.

Negi neatsimeni, kai
ašaros gėrėsi man į skruostus?
O žinai, jos buvo tikros
su skausmu tuo pačiu sumaišytos
ir dar šiek tiek per neviltį perkoštos.

Galas.
Turbūt jau galas.
Negi nemato niekas
koks atkaklus ir baltas
sninga pernykštis sniegas?

Vėjas pernykštis plakas
Mirštančio sodo rykštėm
Būsimas skausme mano,
negi ir tu pernykštis?

Netikėk,
jei
sakau
nebeskauda.