lietui

*
staiga
tave paliko skausmas
ir tu regi nieko pilies griuvėsių šnarėjimą
lietui raudant
tekant
paprastumas skverbiasi į tavo širdį
ir ji pamažu virsta daina
švelniam rudenio lietui
          *
tu per skausmą ir liūdesį
besiblaškydamas
ieškojai to kas tegyvena tyloje
bet galiausiai tai supratai
apsunkusios sąmonės virptelėjime
rytmetį vėsų
kuris viską nuplovė
            *
dievas
ateina ir šneka su tavim
kalba tau savo sakmėm ir tyla
kiekvieną akimirką
bet tu negirdi jo per savo sumaištį
tildai jį savo prislėgtos širdies dvejonėm
            *
numirė lengvas drugelis
ar tu dar bijai mirties lengvumo?
            *
ateina metas
ir aš nebepakeliu
sunkių ir rėžiančių vardų kuriais
vadinau daiktus ir žmones
tada pažvelgiu į juos
ir duodu naujus
kurie pradeda šokti manyje
be svorio ir be kontūrų
            *
lengvumo nepasėsi sunkume
bet gali įdėti į savo akių dvelksmą
nes jos yra atviros