Dar saulės spinduliai
maudosi pievos
rasotuose delnuose,
žaidžia dėliodami
spalvas vaivorykštės,
spindinčiame tavo
akių žydrume.
Apglėbus ilgesį
beržų pavėsy,
saulėlydžio sonatos
tyloje, po septyniom
vienatvėmis paslėpus,
nešuosi krislą
tavo šypsenos.