Nebėk nuo to ką vadiname Tiesa

Rytoj tikrai nebus kaip šiandien (tiesą sakau?)
Rytoj nebus saulės ir nebežydės gėlės ant palangės,
O tik smirdės jų pūvantys stiebai
Rytoj Pasaulis nebesisuks, nors ir niekad nesisuko
Pavargęs nebesivesi savęs, temdamas už plaukų
Nesi tikras (žmogau!), kad rytoj nebus kaip šiandien
Užmiegant rašai, paskutinį laišką – niekam.

Galbūt...
Ryt žemę dengs ledinės stiklo šukės
Ir veriančiu skausmu lauksi ilgesio...
Rytoj...
O gal niekada