Tamsos angelas

Tarytum sklandančios ore žiedadulkės
Įsipini tarp mano pirštų
Alsavimu savuoja degini
Priglaudęs prie krūtinės
Ir virpančiu balsu
Bandau tave atstumti-
Veltui. Dar tvirčiau apkabinu
Tavuosius peleno spalvos sparnus.

Ir krentam, smingame žemyn,
Kaip šaknys siekiančios vandens
Į žemės gilumą, į ežerus ugnies
Į tamsą...

Išaušus rytui neberasiu tavo žvilgsnio,
Tik keletą iškritusių kovos lauke blakstienų,
Tik aitrią šilumą pagalvės dešnėje
Ir plunksną peleno spalvos
Apsvilusią nuo karščio.