Galiūnai broliai
Laikė dangų.
Pačiais nesusirėmę –
Nelietė viens kito.
Atrodo pastatyti vien tik tam,
Kad sergėtų sapnus nuo ryto iki ryto.
Matydami kaip žmonės gulasi,
Kentėjo jie nuo ryto iki ryto.
Mąstykim logiškai –
Matyt pavargo.
Dangus sunkus,
Ir nėra nieko amžino.
Bet nieks nepasakys
Ar patys meldė jie žūties,
Ar saulę kam užstojo,
Ar tiesiog nebeištvėrė.
Susmuko jie beveik kartu,
Tik vieną kartą, paskutinį, atsidusę.
Aplaistyti ašarom svetimų,
Du pilkapiai galiūnų stūkso.