Rašyk
Eilės (72037)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







III. ŽAIDIMAI

Niekas iš jų neįsivaizduoja, kas aš esu. Jie mano, kad aš esu jų gentainis, atvykęs iš tolimos šalies. Jie nežino, iš kokių tolybių aš atvykau. Neturi nė menkiausio supratimo. Jie garbina šėtoną, aš jį niekinu. Aš mačiau šėtoną jo karalystėje, tuomet aš buvau tik pasmerktasis. Dabar aš esu laisvas. Laisvesnis už bet ką kitą. Už patį šėtoną ir jo velnius. Jie yra pragaro vergai, o aš iš ten pasprukau. Jie manęs ieško, bet aš neatiduosiu savo laisvės, čia žemė, čia mano teritorija, mano taisyklės.
Jie šoka, jie nepažįsta kančios, bet jie sumokės vėliau, aš žinau, kaip, aš juk mokėjau už savo nuodėmes, vis dar tebemoku, nes daugelis emocijų niekur nedingsta, skausmas nedingsta, jis tik nuslopsta retkarčiais. Šiaip ar taip, aš atsikračiau to, kas juos dar kamuoja: baimės.
Jie stebi mane, atsargiai, nes nežino, ko iš manęs tikėtis. Aš apie juos žinau daugiau, nei jie įsivaizduoja. Turbūt kažkada pavargsiu nuo savo pranašumo. Šiaip ar taip, už jį sumokėjau adekvačiai. Dabar turiu savo ankstesnįjį veidą, tobulą ir nesužalotą. Man patinka, kad vėl turiu kūną, kuris vėl galės teikti man malonumą. Man patinka, kad vėl galiu jausti žmogiškus pojūčius. Tuštybę, pyktį, neviltį, seksualinį potraukį, godumą ir taip toliau. Dabar atėjo mano laikas mėgautis. Aš vėl atrodau kaip trisdešimtmetis ir galiu įsijausti į šią rolę. Galiu suteikti sau vardą. Nebesu pasmerkta siela. Niekada daugiau nebebūsiu pasmerkta siela. Suteikiau sau išganymą ir grįžau į rojų šiek tiek pažaisti. Visą amžinybę.
Man netgi šiek tiek juokinga, sėdžiu apsirengęs kaip pižonas, išsidažęs kaip moteris, bet man tai visai patinka, aš dabar galiu leisti sau būti kuo tik noriu: kariu, dekadentiškų klubų mėgėju, padugne, verslininku... Kol kas pabūsime malonumų medžiotoju. Akivaizdu, kad neperspaudžiau su apranga, jų fantazija kur kas lakesnė. Bet šitaip esu pastebimesnis. Pasiilgau žvilgsnių. Per ilgai buvau nematoma kančios sankaupa.
-Matote tą merginą? Ji yra mūsų valdovo meilužė. Ir jūs ją sudominote. Jums sekasi, pone Asahara. Jei panorėsite, netrukus būsite pažįstamas su mūsų valdovu. Tai didelė garbė. – sako mano pažįstamas, Kovaliovas, regis, jo pavardė (negi negalėjo pasikeisti į kokią nors skambesnę), kuris ir atsivedė mane čia ir kurį aš visai atsitiktinai prieš kelias dienas išgelbėjau nuo visos gaujos įtūžusių jo gentainių.
-Toji su siaubingai išdažytu veidu? Ji visai neturi skonio. Bet kojos gražios.
-Na, paprastai jos veidas atrodo kiek kitaip. Bet dabar ji atėjo iš šventės, kur buvo sutinkami užsienio pasiuntiniai.
-Čia jūsų rūšies iškilmingas makiažas?
-Ko gero. Aš niekada nebuvau tokiuose susitikimuose. Aš patį valdovą esu matęs tik porą kartų. Tačiau panelė Veronika šičia lankosi dažnai. Dabar ji eina dainuoti... Negaliu atsistebėti. Ji niekada nedainuodavo.
Mergina lateksine apranga užkopė ant scenos. Jos veidas buvo iš tiesų bjauriai išterliotas, bet figūra graži. Valdovo meilužė. Na, laikas susipažinti su jų valdovu. Mergina su geltonom lindzėm nenuleidžia akių nuo manęs, paima mikrofoną, jos rankos dreba. Ir kodėl gi aš ją sudominau, mąstau, pūsdamas dūmus. Ji dainuoja. Turi neblogą balsą, bet bijo. Matau, kad ji apsvaigusi, bet vis tiek bijo. Aš ją traukiu ir gąsdinu. Negi dabar man bus taip paprasta su kiekviena moterimi? Negi joms nusibodo jų rūšies vyrai? Tiesa, juk niekas nežino, kad aš ne vampyras. Tiksliau, kad galiu būti vampyras, kai to panoriu.
Mergina bando vaizduoti agresyvią ir cinišką, nes to reikalauja daina, bet ji dreba. Man jos truputį pagailsta. Turbūt tasai valdovas arba pakankamai bjaurus, arba užsiėmęs viešaisiais reikalais. Na ką gi, tai jo bėdos. Man nusispjauti į kraujasiurbius. Ir visgi man jie kažkuo patinka. Pirma, jų išvaizda ir stilius, visi tie grandioziniai metaliniai kryžiai, dygliuoti antkakliai, lateksas, glaudžiai aptempiantis lieknas figūras (negi nėra nė vieno storo ar išsigimusio vampyro, o galbūt į šį klubą teįleidžia nepriekaištingų proporcijų individus?), aukštakulniai, avimi tiek vyrų, tiek moterų, tatuiruotės, šukuosenos, makiažas.  Pažinau juos dėl gryno atsitiktinumo, norėdamas prisiminti, ar dar nepraradau savo kovinių įgūdžių, o dabar, regis, ilgam apsistosiu tarp jų. Šiaip ar taip, mes turime nemažai bendro – visi esame tamsos padarai, tik skirtumas tas, kad aš saulės nekenčiu, bet ji man negali pakenkti, o jiems ji mirtina. Be to, man kraujas nėra būtinas, kad egzistuočiau, aš galiu apskritai nesimaitinti, nes nesu šios žemės padaras, nors ir turiu šitą materialų kūną. Mano kūnas yra labai tikroviškas, bet jis dirbtinis. Jis per daug atsparus, o tai nebūdinga žemei, čia viskas irsta gana greitai.
Merginos akys įsmeigtos į mane. Stebiuosi, kad jos sulaiko mano žvilgsnį. Vadinasi, ji neblogai išlavinusi žiūrėjimo techniką. Na, jeigu ji yra jų valdovo mergina, privalo būti šio to verta. Panelė Veronika, regis toks jos vardas. Panelė Veronika išpaikinta ir alkana. Panelė Veronika man pravers, tikiuosi. Tiesą sakant, aš neturiu jokio aiškaus plano, jokių aiškių intencijų, galbūt tai yra pavojinga, nes demonai niekada manęs nepaliks ramybėje, bet, šiaip ar taip, aš niekada nieko neplanavau. Savo pabėgimo taip pat. Visuomet atsirasdavo kokia nors proga, kuria pasinaudodavau. Žinau, vienąsyk visos durys užsidarys. Bet aš turiu marias laiko. Panelė Veronika irgi. O kažkada mes visi buvome žmonės, nieko nenumanančios, naivios sielos, įkalintos trapiame kūne. Priklausomi nuo savo krašto tradicijų ir aplinkybių. Kažkada aš buvau pririštas prie kario garbės kodekso ir neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip. Skerdžiau žmones, nes tarnavau savo šeimininkui ir neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip. Pasidariau sau galą, paleisdamas žarnas trumpu kardu, nes neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip. Man nekildavo klausimų. Ir kodėl mane nutrenkė į tą skylę? Negi buvau kaltas, kad gimiau ten, kur gimiau, kad gimiau ne valstiečiu, ne pirkliu, o kariu? Aš turėjau labai ribotą pasirinkimą. Aš vykdžiau savo pareigas. Buvau žudymo mašina. Naikinau savo šeimininko priešus, o kai mano šeimininkas pralaimėjo, tai neišvengiamai buvo ir mano pabaiga. Aš bijojau, juk dar buvau žmogus, visi žmonės bijo, ir pagrįstai, bet žinojau, kad esu teisus.
O buvau pasmerktas. Netgi nežinau kieno. Gal dievo, gal dievų, gal demonų, gal šėtono, jų valdovo. Gal atsitiktinumo. Nenustebčiau, kad jie, tie anapiliniai autoritetai, vykdo atsitiktinę atranką. Aš juos niekinu. Ir laukiu iš jų staigmenos šičia. Na ką gi, pažaisime. Dabar aš galiu rinktis ir tai mane svaigina.
Mergina baigė dainuoti. Nusiyrė per šokančią minią. Aš užgesinu cigaretę, pažaisime slėpynių, puiku. Surask mane tarp judančių kūnų blyksint melsviems ir raudoniems neono žaibams, sako man ji, aš žinau. Aš ieškau. Surasiu tave, nes nori, kad surasčiau, mes truputį paklaidžiosime minioje, minia ekztazėje, mes irgi kilsime  aukštyn, tik mums reikia įsijausti. Jos plaukai juodi su siauromis baltomis sruogomis, sukelti į viršų, niekas čia daugiau neturi tokios šukuosenos, įdomu kodėl, gal jų valdovas jiems uždraudė? Aš matau ją, ji šoka ir žiūri į mane, šiek tiek šypsosi, na gerai, pašokime, man tai naujas reiškinys, bet mano naujas kūnas labai greitai prisitaiko prie įvairių aplinkybių, man lengva sekti jų judesius, dabar aš esu kopijuotojas, paskui atsiras galimybė ir kūrybai. Mes judame arčiau vienas kito, iš arti matau, kad ji yra graži, jos veidą gadina kvailos spalvos: akys apvestos raudonai, o lūpos juodos, jai netinka šitoks makiažas. Aš paliečiu jos liemenį. Ji paklūsta man kaip lėlė. Šiek tiek dreba. Mano rankos slidinėja blizgančiu jos apdaru. Paliečia kaklą. Kaklas suveržtas dygliuotu antkakliu. Kakle pulsuoja kraujas ir aukštyn žemyn juda oras – deguonis ir anglies dvideginis. Ji savo delnus uždeda ant mano kaklo. Aš prisitraukiu ją artyn, suspaudžiu rankas. Matau save jos išsiplėtusiuose vyzdžiuose. Savo veidą, šypseną. Mergina išsilaisvina ir laviruoja tarp šokančiųjų. Sek baltą triušį. Aš neriu paskui ją. Jaučiuosi labai žmogiškai ir mane tai žavi. Mes bėgame betoniniais koridoriais. Begalinės šaltos ir modernios katakombos. Ji atidaro kažkokias duris, mes įgriūname vidun. Durys užsiveria automatiškai. Durys kaip banko saugykloje. Bet čia ne banko saugykla. Čia, žinoma, miegamasis. Su visokiais instrumentais, kurių paskirtis man gana akivaizdi.
Pažaiskime, panele Veronika. Jums patinka smūgiai? Be abejonės. Jūsų akys alkanos. Gera mergaitė. Ant grindų. Ateik pas mane. Keturiomis. Ciu ciu ciu. Kol kas aš kopijuotojas. Bet ateis laikas ir kūrybai.
-Kaip tu vadiniesi? - paklausiu, jau ruošdamasis išeiti. Vis dėlto reikia ją prakalbinti.
-Veronika... Pavardės nutariau atsisakyti, – ji išlenda iš po antklodės, - o jūs?
-Asahara. Vardo nutariau atsisakyti.
-Malonu susipažinti. Jūs iš Japonijos?
-Aš ten gimiau. Tačiau nebuvau jau visą amžinybę.
-Apsilankykite rytojaus vakarą mano... Mūsų namuose. Užrašysiu adresą. Jei tik norite. Galbūt jūs užsiėmęs. Man būtų įdomu su jumis ir pakalbėti. Svetimšalių šiame mieste nedaug. Tiksliau, visi svetimšaliai čia gyvena nuo amžių amžinųjų, taigi aš jų ir nebelaikau svetimšaliais.
-Gerai. Man bus labai malonu. – išsišiepiu. Paimu adresą ir išeinu. Rytoj, galimas daiktas, pamatysiu šitos bendruomenės lyderį. Man įdomu, ką jie pripažino viršesniu. Man keista, kad šie padarai atsisako laisvės. Bet tai jau jų reikalas.
2004-06-11 17:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-24 14:42
Selfexpression
sitas darbas tai visai geras...paaiskejo viskas dabar...jis buvo Japonas...jegaaa:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-12 19:38
Weird Star
Šio bei to čia galima rasti, šis tas ir įdomu. Šis tas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-12 00:09
Maliciuos
Veida perkreipe sypsena. Tiksliau sypsenos grimasa. Atsistojau ir sustaugiau i menuli, o kai sviestas i toli vyno butelis suduzo...
...brolis pradejo rekti, kad jis "LBET, MIEGA, CHANUI!"
Dar. Noriu dar.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-11 22:21
Suglumes
Na šis darbas geresnis už praeitą. Tik labai jau daug tų pasikartojančių "aš".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-11 17:24
Rikute
"Ašmenys" + "Matrica" + "dar welnias zino kas" = ir wel nei sis, nei tas...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą