Dienos sapnas

Išklypusi burna žiopčioja man ką ir kaip aš turiu daryti.
Burna pamiršta, kad manojoje daug daugiau dantų.
Aš nustumiu savo motiną nuo kalno ir ji krenta krenta ir vis krenta žemyn.
Į niekur.
Ten, kur nieko nėra.
Aš girdžiu jos klyksmą, bet nukritimo garso taip ir neišgirdau.

Aš tą burną uždarau.
Užklijuoju ją savo filosofiškai etiniais įtikinimais.
Savo dešimties metų gyvenimo patirtimi.
Nepramiegoto gyvenimo patirtimi.
Laiko, kurį praleidžiu užmerktomis akimis į gyvenimą neįskaičiuoju.

Uždaryta burna į mane nebebylo.
Aš netektu žinių, kurias būčiau tekęs.
Tupiu gyvenimo šiukšliadėžėj ir negaliu išlipti.
Tupiu kad nesusmirstų kai pajudėsiu.

Kuo daugiau šneki tuo mažiau žodžių belieka.
Todėl išminčiai ir tyli.
Jie prisikalba mintyse.

OMMMMMMM
.................