laumės plaukais

Realybė egzistuoja.
Nelyg lietus iškart popiet...
Arbata liko neišgerta.
Išsidraikę laumės plaukai ir
mažyčiai papurę kaukai.
Noriu namo.
Noriu ten, kur niekas manęs nelaukia...
Aš bijau ramybės.
Beprotiškai bijau ramybės.
Ramybė sustingdo ir gelia.
Man trūksta ramybės.
Suverti spalvoti karoliukai
pabyra ant juodmedžio grindų.
Vėsu
tik tu...
Kas belauks manęs, kai išvažiuosiu...