MutaMes žaidėme draugystę,
pakinkę laumžirgius
su vėjais kilom,
ir saulės siekėme
už rankų susikibę.
/Kurkė varlės, dainavo
šienpjoviai, snigo boružėm... /
Dalgiai guldė žolę,
rasa lyg ašaros byrėjo,
kai, netikėtai, prarają
priėjus, tu – nuėjai,
aš – suakmenėjau.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2004-06-10 15:08
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-11 14:22
ne... ji taip pat nuėjo, atidavė didžiąją sielos dalį, palikdama vien vienišą akmens kiautą... Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-10 20:17
oi...labai idomus eiliukas. Pabaiga - visiskai netiketa. Labai vizualus, toksai tapybiskas. Labai patiko kuirsyvinis intarpas. Stipru
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |