Kvietimas

Tai buvo paskutiniai metai pradinėje mokykloje
Jis buvo lieknas, šviesiaplaukis ir judrus.
Droviai pakvietė prisisėst šalia
ir mes kratėmes mokyklos išnuomotu autobusu,
duobėtais ir purvinais keliais.
Į kažkokią klasės išvyką.
Karštą gegužes dieną.

Be muzikos. Be rožių. Be gundančio flirto.
Bet jis pakvietė mane į pasimatymą.
Į randevouz tą popietę.
Pievoje, kur saule kvepiančios žolės buvo aukštesnės už mus.

Aš neatsimenu, ką atsakiau.
Bet man įstrigo šnabždesys,
vilnijantis mergaičių lūpom,
kikenimas ir smalsūs žvilgsniai.
Ir draugiškas pavydas.
Mes buvome dienos tema.

Jo šypsena buvo velniškai kerinti.
Per graži tokiam jaunam berniukui.
Aš jaudinausi ir nerimavau.
Juk tai buvo rimta - mano pirmas pasimatymas.
O mano lūpos bučinių dar nepažinę...
Klasiokai sušaukė susirinkimą,
Sutūpę už autobuso, dalino savo
Ribotos patirties patarimus:
Kaip laikyti galvą,
Ką daryt su lūpom
Ir taip toliau.

Jo vardas buvo Andrius.
Ir aš dabar mąstau, kur jis.
Ką veikia.
Galbūt jis jau vedęs.
Arba iki ausų įsimylėjęs.
Ar jo šypsena vis dar tokia kerinti?

Mes taip ir nepasibučiavom.
Bet tą dieną, saule kvepinčioj pievoj,
Aš pirmą kart pajutau savo bundantį seksualumą...