dykumoje

Atstumą iki akvariumo galima apskaičiuoti pagal formulę, kurioje taip pat naudojamas pirštinių nusimovimo ir apsimovimo greitis. Žiema, savaime suprantama. Ši vieta ý ra, ir mes bėgam iš jos neaiškią naktį iš penktadienio į šeštadienį, bėgam taip pat, kaip ir visi: išalkę, mirtinai prigrūsta transporto priemone, truputį labai įkaušę.
      Kad žinotų koks Sai Baba, jog pasaulyje yra tokių slidžių paviršių, tokių nepagaunamų kojų, tai iškart suabejotų savo paties būtimi. Mes laukiam vasaros, o vasarą lauksime pinigų, o pinigus praūšim patį pirmą vakarą mažyčiam restoranėlyje ant upės kranto, artimiausiame sostinei kaime, kurio visi gyventojai slaptai priklauso narų bendrijai.
    Kad žinotų Džimas Morisonas, kad anąkart tu įsigudrinai taip pasiilgti jo asmenybės, jog netvirtu žingsniu nuėjai į naktinį supermarketą ir vaikiškų žaisliukų skyriuje užsiprašei tokio daikto, kad man teko su visu krepšeliu nusileisti po prekystaliu. Gal jūs turėtumet surenkamą Morisono figūrą? – ir jaunoji pardavėja, vos ne Čiupa-Čiupsą čiulpiantį, raudonavo, baltavo, dūsavo, tačiau žinovo tonu pasiūlė kažkokį nevykusį supermeną, ūgis – netgi vaikui iki bambos. Pažadėjo paskambinti į sandėlį. Net užsirašė į sąsiuvinuką figūros vardą bei pavardę.
    Šią bjauriai negražią sutemų valandą jau tampa aišku, kad tokiam krašte kaip mūsų vargu ar gims ir užaugs nors vienas žmogelis, bent iš tolo primenantis minėtus guru. Čia – inertinių telefagų šalis, giliai susikaupusių segtukų šalis, nors greičiausiai pirma. Kita vertus, galima pasiguosti vos pagalvojus, kad iš gero gyvenimo žmonės netampa guru.
    Ši vieta dega, žmonės čia dingsta vos suspėję peržengti gimtų namų slenkstį. Mistinėje pilkoje erdvėje jų neįmanoma nei pamatyti, nei išgirsti. Jie nardo į nematomybę taip pat lengvai ir paprastai, kaip Haris Poteris, ir nereikia jokių specialių lietpalčių. Jie nuostabūs tyleniai; juos labai puošia kuklumas – tiek, kad išvydę kokį ryškesnį daiktą jie pašoka kaip įgelti. Tačiau vis tiek nepraranda savitvardos: iš jų neištrauksi nė žodelio, ir net partizanai imtų pavydėti šiam meniniam sugebėjimui neišduoti gyvybiškai svarbios informacijos. Jie tiek išprusę tylėti, kad jiems net priešų nereikia, jau nekalbant apie kankinimus ir žiaurumą. Tas, ką jie laiko asmenišku ir slaptu, neišduodama net draugams. Šios žemės gyventojams nereikia tvardytis, kad būtų šaltakraujiški; kartais ima atrodyti, kad jų nesutrikdytų net Vezuvijus, o jų vaikai – tiktai atsitiktinės cheminės reakcijos padarinys.
      Nereikia mokytis išnykti – tiesiog reikia pasistengti, nuo pat pradžių pasistengti kuo ilgiau ir kuo smarkiau nebūti. Nesirodyti, neišsiduoti, kad esi, atsiliepti tik išgirdus grėsmingą policininko šauksmą. Atrenkant profesionalius šnipus šitie žmonės laimėtų visus konkursus. Jie vaikšto pro sienas, mato vienas pro kitą, jų judesiai ištobulintai nerangūs, kaip gumbuoti pagaliai tarp ratų. Jie turi talentą iš visur, kur tik nubloškia likimas, vis tiek traukti tos ribos link, kur prasideda jų asmeninis išnykimas. Tai visai ne sunku: išlipai iš transporto, susiradai urvą ir šniurkšt! Pradedant tą minutę jie nebeegzistuoja; aplink jų gyvenamą vietovę sklindą  neaiškūs duslūs garsai, ir panašu, kad netgi šie mažumėlę vėluoja sureaguoti. Jie negirdi net visai paprastų sutartinių garselių, liudijančių, kad teritorijoje dar neblėsta gyvybė. Susitikę jie apsimeta, jog – o galbūt ir visai natūraliai – neatpažįsta viens kito, ir skuba nuleisti akis.
      Žinau, kad šitus žmones Morisonas irgi turėjo omeny. Jei nebūtų per arti priėjęs septyngalvę gyvatę, norėčiau pažiūrėti į jo veido išraišką pamačius mus visus – ir paklausyti, kokie garsai jam gali gimti po to. Tačiau surenkamo Morisono kol kas neatvežė, o to kito nebeaptiksi gyvųjų tarpe, jeigu nekreipsim dėmesio į netvirtus paranojiškus gandus, jog jis išgyveno kažkur Afrikoje.
      Viskas, ką teturime – tai akvariumas. Ten bent jau matai savo figūrėlės atspindį stiklinėje sienoje. Ir netgi jei pastūmęs jį nosim atsitrenkį į savo kietą, klausiantį anfasą, net tada yra vilties: juk atvaizdas juda ne šiaip sau. Jis juda tavęs link.