Manęs nebuvo čia seniai - ir kas regėti?
Tik ašaros, ruduo ar net žiema -
Aprauda vienas suniokotą klėtį,
Na, o kitam mirties net negana.
Gramatika ir vėl problemų kelia,
Apie skyrybą net kalbėt baisu,
Išeina žmonės į kūrybos kelia
O mokytojai miega po ledu...
Taigi, po saule tarsi nihil novum.
Beje, ir saulė ta po debesim.
Kūrybos vakaras tuoj bus atstovų.
Lai būna - ot mojuos kažkas ausim...