rašyk.lt: Kūriniai / BlackSoul / herminai

Aš noriu pažinti tave
Kaip vilką pažįstu benamį…
Save
Aš noriu mylėti tave
Bet griūvančios sienos…
Neleidžia
Ir tu išnyksti tamsoje
Nors aš stoviu už durų ir beldžiu…
Tavų
Neįleidi manęs tau nereikia
Vienišo valkatos vilko…
Išeinu
Ir niekas daugiau neieškos
Seno vilko…
Ir pamiršę visi jį gyvens
Ir tikėsis, ir džiaugsis, ir verks…
Bet kažkas nebylus žinos
Reikšmę ašaros ant vienišo skruosto…
Aš tik noriu pažinti tave
Kaip, kad vilką benamį pažįstu…
Save.

Blogas komentaras Rodyti?

2005-01-26 15:42

Tiffany neskaitant šuns

Man tik vienas dalykėlis neįtiko: "Reikšmę ašaros...", tokia nepoetinė pasirodė ta frazė, kurioje įstrigo žodis "reikšmė".
Kiti dalykai susiskaitė labai artimai, pažįstamai, suprantamai... skaudokai. Ir vėl prisimenu, kad kiekvienas žmogus gimsta vienas, gyvena vienas, miršta vienas. Liūdna. Bet mes vis tikimės, vis ieškome draugų, vis beldžiam į duris... (bent aš taip tebedarau).

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-12-13 15:16

_mimosa_

Kazkas pazistamo...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-09-24 14:27

M_e_k_a_s

mur mur

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-09-20 02:04

urvinis

oziukai bijo vilko asharu ir sanitaru..

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-08-18 23:08

Madam_Myvio_Patis

Hmz.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-08-16 18:36

Jurgita

"- Prašau... prisijaukink mane!
- Labai norėčiau,- atsakė mažasis princas,- bet kad neturiu daug laiko. Reikia susirasti draugų ir susipažinti su daug visokių dalykų.
- Susipažinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini,- tarė lapė.- Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi. Jei nori turėti draugą, prisijaukink mane!
- O kaip tai padaryti?- paklausė mažasis princas.
- Reikia būti kantriam,- tarė lapė.- Iš pradžių atsisėsi ant žolės, va šitaip, truputį toliau nuo manęs. Aš į tave žiūrėsiu akies krašteliu, ir tu nieko nesakysi. Kalba - nesusipratimų šaltinis. Bet tu galėsi kasdien atsisėsti vis arčiau..."

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-06-15 13:01