Negaruojantys lašai

Numirusi žemė
Numiręs dangus
Numirusios gėlės
Numiręs žmogus

Tai mano sapnas
Mintis įkyri
Mus visus pasitiks
Paguoda mirtis

Kur manęs nėra
Gyvena kiti
Laikas ten bėga
Ir gimdo viltis

Kur aš esu
Viskas negyva
Melas melu
Bet melas netyla

Išsekusį kūną
Ir savo tėvus
Kasdieną vynioju
Į švino lapus

Kiekvieną naktį
Pabėgti bandau
Nuo to kas bus
Ir buvo jau

Neištarsiu blogo žodžio
Pyktis vienumą pakęs
Ir kadangi mano laimė
Nusisuko nuo manęs
Ir kadangi mano sielą
Peikė begalės minčių
Tai dar nereiškia kad
Ji sudegs pragare

Mano broliai siekia saulės
Dega jų delnai joje
Jie tikėjo kad svajonės
Neapgaus jų niekada
Kraujo dėmės
Skausmo balsas
Viskas yra čia šalia
Tik aš nematau
Aš nematau prasmės