Numirusi žemė
Numiręs dangus
Numirusios gėlės
Numiręs žmogus
Tai mano sapnas
Mintis įkyri
Mus visus pasitiks
Paguoda mirtis
Kur manęs nėra
Gyvena kiti
Laikas ten bėga
Ir gimdo viltis
Kur aš esu
Viskas negyva
Melas melu
Bet melas netyla
Išsekusį kūną
Ir savo tėvus
Kasdieną vynioju
Į švino lapus
Kiekvieną naktį
Pabėgti bandau
Nuo to kas bus
Ir buvo jau
Neištarsiu blogo žodžio
Pyktis vienumą pakęs
Ir kadangi mano laimė
Nusisuko nuo manęs
Ir kadangi mano sielą
Peikė begalės minčių
Tai dar nereiškia kad
Ji sudegs pragare
Mano broliai siekia saulės
Dega jų delnai joje
Jie tikėjo kad svajonės
Neapgaus jų niekada
Kraujo dėmės
Skausmo balsas
Viskas yra čia šalia
Tik aš nematau
Aš nematau prasmės