aukštyn kojom
žiūrint
dangus
taip banguotas,
smėlynais apneštas
vidury
ir tu pakabintas
lyg koks
egzotiškas angelas
melsvoj kišenėj
apkarpiau
- kišenę -
ir sau prie kelnių
prisiuvau
tvirtai
dangiškas lopinėlis
siūbuojas
kartais girdžiu
kaip girtas dainuoja
smėlis nuo kopų
pasiilgus
ir tave dienos šviesai
ištraukiu
apžiūriu
sušukuoju
į dvi raudonas
medumi tepliotas
lūpas pabučiuoju
ir vėl kišenėn
jūra
prie kojų ošia,
angelėli,
kai imituoju
lėlių teatrą,
griūvinėji