Rūgštus tavo bučinio skonis,
Bet aš visas jam atsiduodu.
Tik nepradėk, kaip visad, kartoti,
Kad lauke stovėt atsibodo.
Tavo delnus vėjas suraižė,
Mano peiliai, virtuvėje, stalčiui;
Tavo kraujas ant drėgno asfalto
Išsilieja erotiškoj frazėj.
Rūgštus tavo bučinio skonis,
Pilnas pykčio ir to, ko nerasi
Tau į akis pažiūrėjus:
Tu dairaisi, kaip visad, nedrąsiai.
Aš norėčiau ta lūpų kamputį,
Ir jaunatviškų seilių fragmentą
Pasidėti ant pagalvės krašto:
Eikš į vidų - išgersim arbatos.
Aš žiūrėsiu, kaip guršnį nuryji
Ir kaip virpa gundančiai kaklas.
Paguldyk blakstienas ant stalo,
Aš tau švelniai įkasiu...