laiškas kaimynės nuo gretimo stalo

povandeninėj gatvėj kabo žiburys
ir purškia statmenai į grindinį
fiksuotą tylą

banguoja kadrai rūko pamilti,
tarytum žongliravimo juostelė
lietui lyjant

šaligatvis nublukęs, nespalvotas,
o personažai - netikri - žalsvai pilki -
durim tik varsto

mikliai

uždaro atidaro, iš lėto praveria -
pažiūri, bet niekas nerakina -
taupo karstą

---

prisimenu, kai uždusinę tyru oru,
puošniai kartojo - reinkubuosime tave,
dar pasistenki

tik va - ar verta (?) būt
išgydytam nuo to, ko nebijojai -
negyvėliu gyventi