Toks ruduo mano kaime

Atvažiuoji ir matai surūdijusias didelių mašinų detales
Jos išstatytos kaip parodoj pagrindiniame kieme
Ten ir  tvartas ir kalakutų galvos
Ir mėšlo kvapas
Jis traukia visus užsukančius ir ant kelių atropojusius girtuoklėlius

Durys praviros-
smilkstančiomis mėšlo gyslomis
pulsuoja kaimo neveikla
akla kaimynė pila vandenį pro šalį
šuns būda

Jis draugiškas ir leidžiasi glostomas
Net ryja šaltus bulvinius blynus

Ruduo toks pastebimas
Kaip niekur kitur
Šiame kieme

Įspaudi pėdą
O paskui gramdai purvą
Surenki seniai nukritusius obuolius
Ir išvažiuoji

Toks ruduo mano kaime
Per Vėlines
Staktoj užbraukęs rėžį