Negražu, bet apie pavasarį

Nevykėlis vėjas vėl pardavinėja
Savo sielą už puokštę žibučių.
Pirkčiau jei jau nebūtų praėjęs
Pavasaris virš mano laukų.

Truputį palaukęs pasėjau šukes,
Iš jų aušros vardą galima buvo sudėti.
Išaugo žvaigždėta, šviesi naktis,
Juk negalėjau imt ir išeiti,
Kai šešėliai taip prašė jiems padėti.

Atskridęs šauklys, pavasario paukštis
Pasakė, kad dar palaukti reikės metus,
Kad šviesa pasiklydo pilkose akyse,
Kad ir vėl mane pro langą šauks tik lietus.