Paslaptys

Mergaitės paslaptis
slypi joje,
berniuko –
tėtyje.

Mergaitė bijo:
katės akių,
drugelių
šnaresio naktį.

Berniuko
kelnių kišenėje
gyvena pelė.
Jis sako,
kad
nebijo nieko.

Nesiekdami
kojomis žemės jie
per vasarą
bėga.

Padus
rugių varpos
kutena.
Spinduliai
pluoštais į akis
žyra. 

Saulėlydžiais
tyliai suklumpa
vidur tako ir
meldžia:
ji – nepabaigos,
jis - pienių geltonumo.

O
tekant saulei,
pinamos kasos
ryto dainas
išdainuoja,
mergaitės lūpomis.

Berniuko
skruostais
ritasi rytiniai
rasos lašiukai.

Ramybė.
Jeigu viskas yra ne taip?

Paskutiniąją dieną
aguonomis
pražysta delnai
mergaitės.
Berniuko –
jazminais.
Kvepia.

Nei pienių geltonio,
Nei baimių,
Tik pabaiga. {nenorėta}

Jis mėgo
skraidyti
užmerktom akim ir
kalbėt su
žuvėdrom.

Ji mylėjo jo pelę.
Dievino šokoladą
su razinom ir
rožių žiedlapių
barstymus 
iš aukšto.


O jei pasaulis
ir apsiverstų,
Viskas vis tiek būtų
taip pat.
Tik {gal }
aukštyn kojom.