Raitelio šarvai sapnavo:
Aš krabas, ne aš tik kiaukutas, ne aš tik metalo gabalas įsipainiojęs jūros dumbliuose, Ale gera yra. Esu sutepts. Raitelio prakaitas ne šiaip sau dovanėlė, net rūdyt pradėjau.
Esssu parudyjis
ma liudna
beto su arkliu į kalbas padtaruoju metu neišeina leistis. jis žvengia, aš girgždu.
Noriu smegenų ir širdies, būsiu panašus į kaliausę ir geležinį medkirtį iš karto. Radau savyje smegenų užuomazgas. ko gero, vistiek gyvas žmogus po manim slepias, ir dar arklys po juo.
konvulsijos priešrytinės mane jau tąso. ar aš sapnuoju?
jie sapnavo