Negana, to, kad mintis pametusi. Nuostabi ir nepakartojamai ypatinga. Negana to. Dar ir širdį (ne) bet kam atiduoti galėjo. Tiek to, ir kūną irgi. Sakydavo: negaila gi. Tuo labiau - gi tik gera. Stebėjosi daug. Savimi ir tuo, kad tinka ir ima. O po to sumoka mandagia šypsena ir švelniu abejingumu. Priežasčių, kodėl ne kuo tikresniu, dažniausiai nebūdavo. Gal dėl to buvo dar sunkiau. Patarimo - kaip visada - pas protingesnius, kurie gyvena su savim. Jokios naudos. Dūst dūst. Žvaigždes skaičiuot. Ir vėl iš naujo.
Po to atsirado laikas. Gijimo. Palata - kairėje pusėje, kuri dovanota labdarai. Ir taip ramu ramu.
O mintys vaikšto vaikšto po vieną po dvi.
2004-06-05
Kažkur Pašilaičiuose.
Rytas.