Dumblėtos upės mulatės undinės

Panagėse prispito riedulių,
skubriai skenduoliai srėbė -
pilnais delnais parėjo.

Kulnai žilvičiais - probėgšmais
lyg nutekėjęs žvilgsnis iešmininko,
išganančio rugius dėl duonos.

Plaukai, plaukai dar šaknyse užstrigę
su juodaode sauja deimantų -
Keiptauno šachtų biznyje.

Alkūnių sąnariai - kaliausei implantuoti,
ištekinti iš žalvario apyrankių,
suvarstyti kaip varnų akys, tepaluoti.

Čiurnos išmuštos strėlės gražiausios moters
pasiekėjo:
reikėjo nedainuot balsu -
šviesa į skersgatvius išėjo.

Lūpose mažutės vėžio atnašos.
Atbulašypsnis susigėręs po pietų į vakarą
arbatos per karštais puodeliais žaidžia.

Krūtinės atšipimas - su vaikais,
dar niekad nepasibaigė gerai
parduodavo lyg sviestą sveriamą kadais.

Blauzdos po devyniasdešimt laipsnių
saulei atsuktos terliotis,
vis kailiniais atsiperka, ištirpsta po sijonais.

Oda visą laiką rangosi, matuojas
aplink vazonus, tarp gėlių
į džiunglių kerplėšas įsispiria, užgauna -
būgne uždžiūsta su laiku.