Juodom blakstienom purto laimę gėlės.
Paslaugios ryto rasos vėju išgaruoja...
Ar nejauti, kaip saulė girdo pienes,
Ir kvepalus žolių per pievas kloja...
Sočiom šakom nuleidžia galvas medžiai.
Ir tyliai nusiminę sušnaruoja
Liūdėjimas per džiaugsmą - klykia paukščiai
Ir ant grakščių šakų juoduoja...
Laisva širdim per pievą lekia vėjas.
Atšilęs oras atlapus šokdina.
Ramybės žiedą ant širdies padėjęs
Pakeleivius savim gaivina...