..buvo lemta...

Buvai visai dar vaikas Tu, kai buvo lemta
man gimt is naujo... lyg beplunksniam paukščiui
sapne i siena atsitrenkti, realybej - skrosti gamta...
man buvo lemta...

Statyt pilis man buvo numatyta,
Kaip šiais laikais vadinami namai nameliai, bokštai daugiaaukščiai.
...pilis jausmu ir meilės pamatais.
Pilis, kur tūpia skraidančių vaikų delnais
                                  lipdyti
                                    paukščiai...
                ...lietaus išraižytais veidais...

Galbūt man būtų ir vienos pilies užtekę,
Gal...jei ne kurianti ranka ir siela - asmenybė, jei...
...man būtų lemta kaip besparniam paukščiui
Giedot joje rytais, dienom ar vakarais..(Tačiau..
Para susideda iš keturių, nepaminėjau dar nakties..)...
Bet nesvarbu, jei kas ir būtų man uždegęs žvakę,
Naktis narve, auksinės grotos neaukotų
Sparnu beplunksnių ar giesmės.....
Juk dienai auštančiai naujai man būtų tekę
                                šiaip ar taip...
..uždegti naują žvakę..
    pakilt stiprėjančiais sparnais...
      ...juk būtų tekę man išties...
...apglėbti kitą, dar mažesnį vaiką...
                .. man būtų lemta....
                  ..būtų numatyta...
..statyti pilį dar vieną.. ir dar, ir dar pilių..
Auksinės grotos nemeluotų, žalvarinės -
Laikytų naktį, nieko neaukotų..
O besiblaškantys sparnai giedotų
Besparne giesmę auksu padabintuos bokštuos,
Namuos nameliuos daugiaaukščiuos.....

Nebenutūptų čia lietaus išraižytuose paukščiuos
Gyvybe atsispindintys vaikų veidai.

Sparnams tvirtėjant Tu užaugai,
Tau augant - pasenau, paseno ir sparnai..
Nesupratai...
  ...kodėl manoj pily naktinė nauja žvakė vis ruseno.....
Nesupratau....
  ...kodėl Tu savąją užgesinai...

                          ...gal buvo lemta....