...kai tu miegi,
padėjusi galvą
ant mano
peties,
apkabinus
save,
lyg bijotum,
kad kūnas
neišskristų
paskui sapną,
kuris tvinsta
gilyn ir gilyn -
iki pat
rugsėjiškų
tavo akių
dugno,
o veiksmo
romantiką
išduoda
virptelėjusios
blakstienos -
tavo pirštai
suspaudžia
man delną:
jau nubundi -
ar tik nori,
kad palydėčiau
tave
giliau
į sapną,
kuris - gal būt -
kada nors
išsipildys? - - -
- - - - - -