eilėraštis nr.18

Tarpai tarp mūsų, sunkvežimių platformos,
Skaidrių kvadratai, nemigos negatyvai,
Fosforinės rodyklės neegzistuojančio laiko,
Lėtos, kiekviena atskirai, jų tūkstančiai-
Žėrintį vabzdį, zvimbiantį besitrankantį,
Skliautas sutrupina, jungia plytelių sandūras,
Vientisą tinklą, dūzgiantį spiečiaus kamuolį
Laikrodžiai atakuoja, dygsniais siūles matuoja
Vienas po kito. Vienas po kito senkame
Sandūrų neįveikę, gatvėse pasiklystame,
Žilstančiomis plytelėmis sodo takus dabiname,
Sėjame išsibarstymą, barstome išrišimą;
Niekas pas mus neauga; niekas neleidžia pumpuro;
Meistriškas saulės braižas, niekšiškas veido purpuras;
Ežero vaidrodystėje, merdinčioj karalystėje
Skyla į šukę veidrodžiai- vientisą šukės laikrodį;
Aidintys lašo atkirčiai, tavo ir mano akmenys,
Pumpuras sodo raktuose, purpuras vabzdžio mantijoj,
Ežero skardy veidrodis, veidas besparnis smingantis,
Žydintis saulėj laikrodis, aš subadyta smilgomis