Tu nutūpei į mano delną...
Toks mažas,paprastas,švelnus.
Tylom palenkusi aš galvą
Tik lūpom paliečiau tavus sparnus.
Tu suspurdėjai tartum išsigandęs...
Ne,aš prašau,tik nenuskrisk!
Dar nepakilki i padangę-
Juk negaliu žemės palikt...
Aš noriu amžinai tave turėti,
Mano mažuti džiaugsme iš dangaus...
Gera tikėt,svajot, mylėti
Paukštį-gyvenimą,siųstą žmogaus...