Kitaip...

  Tyliai leidžiasi snaigė ugninė
Ant jos tupi šarka suglaudus sparnus
  Ir verkia ašarom, kirptom iš kartono
Skaisčiai geltonas žvaigždėtas dangus
  Gitaros stygom nutiestas tiltas
Virš jūros - galo jo nematau
  Turbūt taip geriau, nes pamatęs apakčiau
Ir net nesuprasčiau ko po smėlį braidau
  Nejausčiau kaip bangos man suvelia plaukus
Nebesugebėčiau kalbėt su žuvim
  Bijočiau paskęsti, bijočiau nutilti
Bijočiau, kad vėl tapsiu savim
  Tad neisiu tuo tiltu per stygą itemptą
Neklausiu aš vėjo kur sukti, kur ne
  Lai žuvys dainuoja man savo lopšinę
Lai bangos pasiutę šukuoja mane