Vakaras

Kada lietus barbena i palangę,
Kai norisi pradingt ir nebegrįžt,
Atrodo, jėgos pamažu apleidžia
Ir kūnas baigia visiškai numirt.

Bet sielos viduje tada taip gera:
Esi čia pat ir kažin kur toli-
Jausmų ugnelės širdyje plevena,
O tu su savimi kalbi kalbi...

Ir vėl jauti,kad norisi gyventi,
Kad tu gali svajoti,kurt, mylėt,
Kad rudenio lietuj gali rusenti
Ugnim šilta.Tik reikia ją turėt...
      ...SAVO ŠIRDYJE...