Ir aš žinau kur gyvena mano dievas. Debesyse iš paveikslų, kuriuose nutapytas Vilnius. Žemaitės paminkle. Tauro kalne. Linoje. Kajuje. Arutyje. Ūloje. Viliuje. Nojuje. Matukyje. Valkatoje, klausiančioje valandų.
Pirmąją dieną dievas sukūrė pasaulį: žemę, dangų, saulę, žvaigždes ir boružę. Kad būtų kažkas apie ką reikėtų nuolat galvoti, svarstyti ir mokytis, kur yra Ramusis vandenynas, Zimbabvė ar Volga.
Antrąją dieną dievas sukūrė gyvenimą, kad būtų kažkas, kas nuo jo tik priklauso, kad panorėjęs ir nesiklausęs galėtų jį dovanoti arba atsiimti.
Trečiąją dieną dievas sukūrė mane. Tikriausiai dievas čia ir susipainiojo.
Ketvirtąją dieną dievas sukūrė meilę. Kad turėčiau, ko trokšti ir taip bijoti. Kad galėčiau įvardint savo gyvenimo tikslą tuo vienu žodžiu, tiesiog, kad būtų paprasčiau. Ir čia dievas neapskaičiavo mano galimybių.
Penktąją dieną dievas sukūrė nuodėmę. Ir tada pirmą kartą gyvenime jis man leido rinktis.
Šeštąją dieną dievas sukūrė mažąjį princą, liepė jam mane susirasti, prisijaukinti, pamilti ir tapti draugu.
Septintąją dieną dievas ilsėjosi Sereikiškių parke. Sėdėjo ant suoliuko ir žiūrėjo į Vilnelę. Pro šalį ėjo Marytė, kaip paprastai, rankiojanti butelius, ir dievas jai paaukojo centų. Nuo tada Marytė žydi kaip slyva.
Aštuntąją dieną, pailsėjęs po visų darbų, dievas sukūrė Vilių, mano mielą draugą Vilių. Jis jį paženklino ypatinga žyme, kad iš žmonių tarpo jis išsiskirtų. Ir paliepė jam: "Tu eisi į pasaulį ir gyvensi jame. Nors daugelio dalykų tu nesuprasi ir elgsiesi ne taip, kaip elgiasi kiti, pasauliui tu esi reikalingas. Vieniems tu atneši baimę ir jie tavęs bijos. Kitiems tu atneši gailestį ir per tave jie pažins mano veidą. Tretiems tu atneši gyvenimo džiaugsmą ir jie pažins ne tik mane, bet ir save oper tave, jie augs ir iš tavęs semsis stiprybės bei pažins tikrąsias vertybs. " Ir Vilius išėjo į gyvenimą. Pakeliui sutiko mane ir paėmęs už rankos tarė: " O tu nebijok. "
Viskas buvo tobula. Tobulas gyvenimas su visom savo meilėm, nuodėmėm, boružėm ir slyvom. Viskas buvo tobula, nes tas, kuris tai sukūrė, pats buvo tobulas. Ir tada mudu su Vilium išrinkom pačią tobuliausią slyvos šakelę, nuskynėm ją ir nunešėm dievui: "Čia tau. "
Kitokiam draugui Viliui.