Jėga, man patiko itin netradicinis požiūris į kregždes - numylėtos kitų poetų bei ornitologų, Irnos eiliuje jos - nenuoramos isterikės, rėksnės, paleistuvės, akiplėšos... Liuks, geras kampas, šaunuolė, kad vis ieškai naujų žvilgsnio rakursų. ;)
Pakrapščiau, pamąsčiau.. ar tik nebus Irna čiulbučių, murmučių, krapštučių ir visokiausių kitokiausių gėrelių meistrė:) Taip stebuklingai Tau sekas galvot žaidimėlius, klausymėlius (nuo žodžio klausyti), purptelėjimus, išgirst pasikartojimus ir pasikeitimus. Kutenimais gyveni:)
aš o ka: nemanau, kad esi didžioji žinovė apie tai, kas mus valdo emociškai - vienus nuotaikos, kitus kalėjimai, trečius - televizija :))))) Savo komentare pirmąja eilute ripažįsti, kad "Taip, jos nenuoramos, rėksnės, paleistuvės", o paskui sau prieštaraudama klausi, " (iš kur žinai?:),"...
Nesiklausau Kazlausko ornitologinių laidelių ir pripuolusi prie kompiuterio 'ant greičio' nerašau. Apie kregždes parašiau, stebėdama jas savo balkone bene 7 metus, jei ką.... :)
Ne. Šį kartą ne, Irna. Taip, jos nenuoramos, rėksnės, paleistuvės (iš kur žinai?:), bet apie tai yra Kazlausko laidelė per tv... Realizmas nevaldo. Ne visada. Ne po 'gyvų žirklių'.