Jau pabudau,
Tačiau vis dar sapnuoju
Atmerktom akim.
Sapnuoju auksinį ryklį,
Kuris išpildys paskutinį mano norą,
Kaip tam anekdote –
Juokinga be galo...
Ir panorėjau.
Nepasikuklinau,
Išrėžiau:
„Noriu krištolinių kurpaičių
Kaip Pelenės;
Gal tada sutiksiu savo princą,
Kuris už mane išmoktų geometriją. “
Ryklys apstulbo,
Nusispjovė ir nuplaukė.
Tegul... (begėdis)
---
Pabudau,
Dabar jau iš tikrųjų.
Kaip keista sapnuot
Atmerktom akim...