Valsą groja žiogai
Ypatingom progom,
Tau vienam, tu žinai,
Aš gitara pagroju.
Uokse ūksi apuokas,
Tyli miško dievai.
Aš tave vėl paguosiu
Savo siela. Žinai?
Sirps vėl vyšnios raudonos
Ir agrastai žali,
Gersim pieną aguonų,
Įsivaizduot ar gali?
Tylūs bus vakarai,
Ir žiogai nebegros,
Savo siela paguosiu,
Tik sulauk vėl aušros.
Būsim dviese kartu
Amžinai amžinai.
Verks gitara balsu,
Tu mane juk žinai?
Šitas eilėraštis buvo parašytas 11 klasėj, kai jaučiau simpatiją tokiam Vytautui. Simpatija ir paliko tik simpatija. Sustingę santykiai neatnešė nieko naujo.