"Ar Tu jautei, kaip miršta meilė?"
jaučiau bet širdyje sėdėjo
nasrus iššiepęs pykčio šuo
aš tau atleisti nemokėjau
tik vartės naktys bėgo dienos
jau naktys begalinės ilgos dienos
dar priekaištas gyvena akyse
išeina meilė per minčių ražienas
su ašarom širdy visai basa
ne melas kaltas tavo nugaros
ir pasmerkimas mano akyse
savimyla kalta ir netikrumas
išeina meilė lieka vien tiesa
netobulas aš... dūžta viltys
ji neateis į širdį stebuklu
ji gęsta daros spalvos pilkos
jau nepavers vandens vynu krauju