Rašyk
Eilės (72568)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10401)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ar kada nors gyvenime esi parašęs nors vieną laišką? Manau, kad taip… Beveik kiekvienas žmogus nors kartą per savo gyvenimą yra parašęs laišką… Man patinka rašyti laiškus. Kodėl? Ogi todėl, kad rašydamas laišką tu nematai žmogaus, tu nematai jo akių. Neprivalai žiūrėti į akis nors ir labai šlykščius dalykus nori pasakyti… Taip lengviau. Laiškai tavęs nesuvaržo, laiškai padaro tave laisvesnį… Neprivalau žvelgti į tavo pašiepiančią veido išraišką… O jei kas ne taip, tu paprasčiausiai gali viską nubraukti ir vėl pradėti iš naujo…
Taigi ir aš tau rašau laišką. Nieko nebraukydamas. Viską rašydamas be jokių klaidų. Viską išsakydamas. Viską, kas guli ant mano širdies. Galbūt šiek tiek bijodamas, kad tu manęs nesuprasi, kad tu pasijuoksi iš manęs. Aš bijau… aš bijau visus savo tyrus jausmus išlieti ant šio lapo. Bet mano meilė tau nugali visas baimes. Tad perskaityk viską atidžiai ir nepasijuok iš mano meilės. O, tu neišsigąsk, kad laiškas toks atviras, kad jis persisunkęs mano jausmais. Prašau perskaityti jį įdėmiai… skaityk įdėmiai… skaityk…
… tu juk žinai, kad susitikom mes neseniai. Bet tavo grožis, tavo akių giluma liko amžiams mano širdyje. Tu net neįsivaizduoji, kaip dabar aš jaučiuosi. Pažintis su tavimi man suteikė tiek daug. Mano pasaulis tapo šiltesnis bei šviesesnis. Aš net neįsivaizduoju, kaip aš galėjau gyventi be tavęs. Aš nebegaliu tavęs pamiršti…… aš tiesiog negaliu to padaryti…… nenoriu…… nenoriu pamiršti tavęs. Tavo sielos tyrumas apkerėjo mane, tavo tyrumas sukaustė mano kūną. Tu rasos lašelis, nukritęs ant mano širdies. Kodėl tik dabar atsiradai mano gyvenime? Bet ačiū ir už tai… dėkoju visiems pasaulio dievams, kad atsiuntė tave man…
… man liūdna… kodėl tu pasprukai nuo manęs?… kodėl tu taip toli?… toli nuo manęs… paguoda tik viena… tu juk žadėjai sugrįžti. Sugrįžk pagaliau…
Ar tu žinai ko aš dabar trokštu? Aš trokštu jausti tavo kūną, trokštu liesti tavo šilkinę odą. Bet kodėl tu taip toli? Aš noriu būti tavo rūbu, kad visad būčiau taip arti prigludęs, aš trokštu būti tavo pirštine, kad per šalčius sušildyčiau sušalusias rankas. Tik leisk man. Leisk man priglusti prie tavo dieviško kūno. Aš tau parodysiu, ką reiškia žodis “meilė”. Tik leisk man… ar tu girdi kaip plaka mano dieviška širdis… tik tau jinai skirta. Tu niekada nesi pajutus tokio jausmo, aš tau įrodysiu kad mano meilė tau ir tiktai tau skirta…
Bet šiuo metu įrodyti tau nieko negaliu. Tu juk toli, labai toli nuo mano kūno ir nuo sielos. Aš laukiu. Aš laukiu kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną sekundę. Be tavęs man sunku. Bet aš tikiu, sugrįši tu. Tu juk laikaisi duoto žodžio… o tavo žodžiais aš tikiu…
Tačiau dabar aš begaliu galvoti apie tave, apie tavo mėlynas akis, apie švelnią šypseną tavam veide. Tu mano mintyse kiekvieną dieną. Pamiršti tavęs aš negaliu. Pamiršti aš bijau. Man atrodo, kad kai nustosiu galvoti apie tave – tu išnyksi iš mano gyvenimo. Negaliu to leisti. Negaliu tavęs paleisti…
Sugrįžk, sugrįžk greičiau. Aš noriu jausti tavo švelnų kūną, aš noriu liesti tavo kerinčias akis, aš noriu jausti tavo lūpas, aš trokštu mėgautis tavo juoku. Tik tu viena gali mane išgelbėti, tik dėl tavęs aš gyvenu…
… ar tu jauti kaip dreba mano kūnas, ar tu jauti kaip virpa mano širdis. Tik tu gali priversti mane džiaugtis, tik tu priversi mane juoktis. O be tavęs mano siela virstų akmeniu, be tavęs aš tapčiau nejudrus kaip tos statulos klostės… ir tik tu viena gali pakeisti šį pasaulį…
Manau nepasijuoksi iš mano tyrų jausmų. Manau neatstumsi manęs savo panieka. Suprask mane, tu reikalinga man… tu reikalinga, kaip oras, kaip vanduo. Būk mano vienintelė, būk mano nepakartojama - - - meilė…
Suprask mane… nepasijuok iš manęs… suprask mane… būk… būk tik mano… tik mano…
Štai tokį laišką aš radau tarp šiukšlių. Be datų, be parašų. Jis man patiko. Skaičiau jį net keletą kartų, ir neišdrįsau juoktis iš šių tyrų jausmų… o, kad aš žinočiau, kas parašė šį laišką, kad žinočiau, kas turi tokią tyrą sielą?. Aš paprašyčiau to žmogaus, kad išmokintų mane mylėti, paaiškintų tą saldų žodį – meilė. Ir aš tikrai žinau, kad jis vienintelis sugebėtų tai padaryti… bet tikriausiai aš jo niekada nesutiksiu… tikriausiai taip ir neišmoksiu mylėti… o taip norėčiau… bet…
2002-10-30 23:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-16 20:50
Snaudžianti
O... Man patinka laiškai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-02-10 03:23
black eyed
o tche ne ish hippie.lt?
kazkur matytas textas. m?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-11-24 17:15
BeShirde
tai isvada vienintele persas man, kad tik tu vienintelis pats save gali ismokyti viso to..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-11-01 09:02
zoori
MV>> savo kuryboje nesistengiu meluoti kitiems arba sau. man to nereikia. o siaip gal ir tiesa rasiau ji sau. as viska rasau tik sau o ne kazkam tai kitam. nekuriu zmonems.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-10-31 14:49
vilyte
Manau tai puikus laiskas ir nesvarbu kam jis adresuotas, kiekviena mergina svajoja tureti taip gerai emocijas atskleidzianti bica:P neslepkime savo jausmu:P te.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-10-31 02:48
Maza viltis
Ar neparašei šio laiško sau pačiam, kad būtų lengviau, kad galėtum sau ir kitiems pameluoti: aš geras, tikėkit...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą