Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Gegužės 26 d. Trečiadienis

  Išaušo puikus trečiadienio rytas. Saulė ridinėjosi žeme. Tyliai išslinkau iš kambario. Bute – mirtina tyla. Visi miegojo. Ant pirštų galiukų nutipenau į vonią, nusiprausiau ir apsirengiau. Išgirdau varstant duris. Matyt pabudo Jurga arba jos vyras Dinas. Išlindau iš vonios.
  – Labas rytas! Kaip miegojai? – prieš mane išdygo Jurga, jos veidas kaip ir visada buvo nutviekstas šypsenos.
  – Labas rytas! Ačiū, gerai. Viskas tiesiog puiku. Tikiuosi nepažadinau?
  – Ne, vis tiek jau reikėjo keltis. Dinas jau darbe, taigi galėsim kur nors nueiti, aprodysiu tau Rygą. Savaitgalį nuvažiuosim prie jūros. Nors jūra ta pati, bet pamatysi kaip viskas skiriasi nuo Palangos! Dabar, jei tu nieko prieš, einu nusiprausiu, o po to papusryčiausime. Gerai?
  – Taip. Bet dėl manęs vargintis nereikia.
  Jurga linktelėjo galvą ir įėjo į vonią. Aš patraukiau į savo kambarį. Pasiklojau lovą ir nuėjau į virtuvę. Po kelių minučių pasirodė ir ji. Plaukai prie veido šiek tiek drėgni. Bet šiaip ji atrodė nepriekaištingai. Ji visada atrodo puikiai.
  Pusryčiams nusprendėme suvalgyti po keptą kiaušinį. Kol ji ruošė valgyti, aš išdėliojau indus, sudėjau įrankius.
  Kai pavalgėm, padėjau jai išplauti indus ir susitvarkyti. Apie dvyliktą valandą patraukėme iš namų. Jurgos butas buvo netoli senamiesčio. Todėl tik žengusios kelis žingsnius įėjome į puikius, švarius parkus esančius netoli senamiesčio, jie buvo pilni įvairių fontanų ir medžių. Per visą parką vingiavo kanalas. Kadangi diena buvo pakankamai karšta, fontanuose krykštavo ir žaidė vaikai. Mane sužavėjo nedidelis, dirbtinai padarytas upelis, tekantis per akmenis ir sudarydamas nedidelius kriokliukus. Jis tesėsi gerus dešimtį metrų ir įtekėjo į vieną iš kanalo vingių. Atsisėdome ant suoliuko ir prasėdėjome ten apie penkiolika minučių. Po to pakilome ir patraukėme toliau. Praėjome gėlynus ir įžengėme į Rygos senamiestį.
  Taip, Rygos senamiestis yra išties žavus. Didžiuliai, seni namai tiesiog kvepia senove. Gražios bažnyčios su auksiniais gaideliais ant stogų ir kiti pastatai kvieste kvietė užeiti į vidų, atidžiau juos apžiūrėti. Tikrai buvo į ką paganyti akis. Gatvių, kuriomis važiuoti mašina buvo draudžiama, pradžioje stovėjo po du stulpus, apsodintus gėlėmis. Visur buvo labai švaru ir tvarkinga. Apėjome vos ne visas parduotuves esančias senamiestyje. Čia buvo pilna rankdarbių parduotuvių. Vienoje iš gatvių stovėjo gintaro dirbinių parduotuvėlė, bet tie dirbiniai buvo tiesiog fantastiški! Ne tokie, kokių pilna Palangoje, Basanavičiaus gatvėje. Tai buvo ir lempos, ir įvairios statulėlės. Buvo ir laivas padarytas iš gintaro. Jei ne kainų dydis, būtinai būčiau ką nors nusipirkus. Jurga vos išplėšė mane iš tos parduotuvės. Kai išėjome į lauką, aš žvilgtelėjau į laikrodį ir tiesiog apstulbau. Nuo mūsų išėjimo iš namų buvo praėjusios keturios valandos. Laikas prabėgo neįtikėtinai greitai, ir tik dabar sužinojusi kiek valandų, pajutau nuovargį, vis dėl to keturios valandos ant kojų!
  Paėjusios dar keliasdešimt metrų, mes įėjome į jaukią, švediško stiliaus kavinukę. Padavėjos buvo apsirengusios tautiniais drabužiais. Atsisėdome prie staliuko, esančio netoli lango. Iškart prisistatė padavėja, nešina meniu. Mes užsisakėme ir pradėjome šnekučiuotis. Kai baigėme valgyti, Jurga paskambino Dinui ir pasakė, kad mes jau grįžtame namo, taip pat paklausė ar nereikia nieko nupirkti.
  Kai grįžome namo buvo jau gerokai po penkių. Dinas mus pasitiko su šypsena.
  – Na, kaip panelėms sekėsi? Nepervargote?
  – Šiek tiek pavargome, bet šiaip tai puikiai praleidome laiką. Bent jau aš... Jums leidus, einu palysiu po dušu, - tariau aš.
  Abu draugiškai susižvalgė. Kai aš nuėjau į vonią, virtuvėje išgirdau balsus. Tuomet atėjo laikas šyptelėti man...
  Dinas buvo puikus kulinaras. Kol mes grįžome namo, jis iškepė įdarytą vištą, padarė salotų. Kai įėjau į virtuvę, jiedu sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi. Ant stalo stovėjo lėkštė su garuojančia višta. Atsisėdau prie stalo ir mes pradėjome valgyti. Valgydami kalbėjomės apie mūsų „ekskursiją“ po senamiestį. Kai pavalgėme, mes su Jurga išplovėme indus ir visi patraukėme į svetainę. Susėdome prie televizoriaus ir visą likusį vakarą kalbėjomės, diskutavome, žiūrėjome televizorių. Jaučiausi kaip tikras jų šeimos narys. Vakaras buvo fantastiškas. buvau labai jiems dėkinga už tai.
  Netruko ateiti dešimta valanda ir kadangi buvau pavargusi nuėjau miegoti. Jie dar liko, bet po keliolikos minučių irgi patraukė į miegamąjį.

******

  Pabudau pakankamai anksti. Saulė dar nebuvo pakilusi aukštai. Čiulbėjo paukščiai. Išlindau iš lovos, persirengiau, susitvarkiau. Išėjusi iš kambario pamačiau virtuvėje slankiojantį Diną.
  – Labas rytas! – tarstelėjau ir jau norėjau nueiti į vonią, kai jis tarė:
  – Labas rytas ir tau! Gal nori sulčių? Kaip tik dabar spaudžiuosi.
  – Jei nesunku...
  – Ne, žinoma ne! – pertraukė mane.
  Tada aš prisėdau prie virtuvinio stalo ir, laukdama kol man patieks sultis, žiūrėjau pro langą.
  – Prašau, - tarė padėjęs ant stalo stiklinę. – Apie ką galvoji? Tokia susimąsčius.
  – Nieko ypatingo. Tiesiog šiaip, man patinka žiūrėti pro langą.
  – Hm...

******
Birželio 19 d. Šeštadienis

  Šis mėnuo prabėgo tikrai labai šauniai. Šiandien bus jau ketvirtas savaitgalis kai važiuosim prie jūros. Nors jūra nėra labai šilta, bet man būti prie jūros yra didelis malonumas. Beveik kiekvieną dieną žinutėmis susirašinėjau su Monika ar Tomu. Kiekvieną kartą kai sučirkšdavo mano telefonas, per kūną nubėgdavo šiurpuliukas, suspurdėdavo širdelė. Bet visą laiką tekdavo nusivilti. Žinutė, nuo laukiamo žmogaus, taip ir nepasirodydavo.
  Apie dešimtą valandą jau buvome kelyje į Jūrmalą. Išgirdau kaip kuprinėje sučirškė mano telefonas. Kol jį išsitraukiau, praėjo nemažai laiko. Jis buvo pačiame dugne. Žvilgtelėjau į telefono ekraną ir sustingau. Norėjosi rėkti: „Aš gavau žinutę nuo Simo!“. Nedrąsiai atidariau žinutę ir perskaičiau ją. „Labas rytas! Kaip sekasi? Kaip jautiesi? Žinai, o aš tavęs pasiilgau… Parašiau, nes mano kontoroje atsirado viena laisva darbo vieta ir pamaniau, kad tu galėtum ją užimti. Paskambinsiu pirmadienį“ buvo parašyta joje. Aš nesitvėriau džiaugsmu. Net pati nustebau, kad tokia paprasta, gana oficiali žinutė gali taip mane pralinksminti.
  Nuvažiavę į pajūrį mes įsitaisėme tame pačiame namelyje, kuriame viešėjome ir praeitą savaitgalį. Po to patraukėme prie jūros. Aš su Jurga įsitaisiau paplūdimyje, o Dinas patraukė į jūrą.
  – Tai kas tas išrinktasis? Tik nesakyk, kad tokio nėra! Nemanyk, kad nepastebėjau kaip nudžiugai gavusi tą SMS.
  Aš nusišypsojau ir viską išklojau Jurgai. Ji klausėsi susimąsčiusi, apie kažką galvodama. Kai baigiau jai pasakoti ji paklausė:
  – Kodėl tu ne su juo? Kodėl tu atsigrūdai čia, jei sužinojai, kad jis tave myli? Ir galų gale, kodėl nesupažindinai manęs su juo?
  – Nežinau, tikrai nežinau. Tiesiog, tai galbūt buvo per didelis šokas. Matyt aš to visiškai nesitikėjau!
  – Kada išvažiuoji?
  – Kur?
  – Tik nesakyk, kad tu negrįžti atgal į Lietuvą!
  – Bet...
  – Jokių „bet“! šiandien pat skambinsi tam savo draugeliui, koks ten jo vardas, Tomui ir paprašysi, kad tave parvežtų namo!
  – Kaip įsakysi... jei jau išvarai iš savo namų... aš niekuomet nesugebėjau su tavimi kovoti!
  Po to mes skaniai pasijuokėme ir dar puikiau praleidome šią dieną. Vakare vos bepavilkau kojas, bet tik grįžusi namo paskambinau Tomui.
  – Labas, Tomai!
  – Labas, Agne! Ar kas atsitiko, kad paskambinai?
  – Ne, tiesiog sumaniau grįžti namo ir norėjau paprašyti tavo pagalbos. Man reiktų, kad tu mane parvežtum namo.
  – Pagaliau! Tu sugadinai man Simą! Kai išvažiavai iš jo beveik nieko nebeliko! Visąlaik klausinėdavo apie tave... Vaje... Šito man pasakoti nederėjo... Tikiuosi tai liks tarp mūsų, nes kitaip jis mane užmuš!
  – Ačiū...
  – Tik nesakyk, kad ir tu...
  – Tai tu mane parveši?
  – Taip, žinoma. Kada tave parvežti? Rytoj ar poryt?
  – Manau pirmadienis būtų geriau.
  – Gerai. Kelintą valandą? Dešimtą tiks?
  – Taip, man kuo puikiausiai tinka. Ir dar vienas dalykėlis. Gal gali pasakyt Simui, kad aš priimu jo pasiūlymą. OK?
  – Gerai. Tai iki susitikimo!
  – Iki.
  Padėjau ragelį ir atsiguliau į lovą. Po keleto minučių tarpduryje pasirodė Jurga.
  – Tai kada išvažiuoji?
  – Pirmadienį. Apie dešimtą jis atvažiuos manęs pasiimti.
  – Tas jis tai...?
  – Tomas.
  – Gerai. Labanakt. Saldžių sapnų!
  – Labanakt.
  Ilgai negalėjau užmigti, varčiausi, bet galiausiai miegas mane nugalėjo ir aš užmigau.
2004-05-29 11:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-25 23:42
Besardi
Per daznai kartoji senamiesties. Tikrai blogai skamba, kai tie patys zodziai (vardai, pavadinimai, ivardziai) kartojami tam paciam, ar vienas po kito einanciuose sakiniuose.
"Taip, Rygos senamiestis yra išties žavus. Didžiuliai, seni namai tiesiog kvepia senove." - senamiestis, seni, senove. isiskaityk, matai, kur problema?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-03 14:38
agnija
nelabai. ne man. nors viskas ok.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-29 16:06
Skyleta_tase
patiko, gerai sukurtas aplinkos vaizdas ir pacios savijauta.
-
atstumas-geris.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-29 12:57
almost_angel
čia tiesą sakant ir nėra gilios prasmės ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-29 12:49
Great Pretender
Pernelyg gilios prasmės neužčiuopiau, bet persiskaitė labai šiltai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą