Veiksmo vaizdelis

Radijas grojo “Country” melodijas ir darėsi tikrai tikrai linksma važiuojant namo. Automobilis riedėjo per auksines Teksaso prerijas.
- Žinai, - apkabino Bobą per petį Dilonas, - Gyvenimas dažnai būna sušiktas, bet šįkart jis yra sušiktai geras ir aš be galo džiaugiuosi už mūsų sušiktas subines, ir už tuos penkiasdešimt sušiktų gabalų, kuriuos mes sušiktai gražiai pasiskolinom iš to sušikto banko. Ir tu, Džordžai, pirmą kartą nesusišikai su tuo sušiktu 45-u.
Bobas perkreipęs veidą žvilgtelėjo į prerijas, po to atsisuko į Dyloną ir išrėžė:
- Kodėl tu visada sakai ,,sušiktas”, netgi dabar, kai viskas yra gerai.
- Todėl, kad aš sušiktai džiaugiuosi, o jums, sušiktiems gaidžiams, rūpi tik nuotaiką sugadinti.
- Aš negadinu tavo  nuotaikos...
- Dar ir kaip gadini.
- Aš tik sakau, kad galetum ir mums jos nesušikti!
- Ką jūs galite žinoti apie nuotaikos sušikimą? Jūs turit džiaugtis, drebėti iš džiaugsmo, kad susidedu ir prasuku reikalus so tokiais susišikėliais kaip jūs.
- O tavęs mama nemokė mandagumo?
- Mano mama buvo nevykusi kekšė. Ji tik vieną klientą per visą savo karjerą sugebėjo sujaudinti iki orgazmo ir čia gimiau aš.
- Aš nesiruošiu kalbėti apie tavo motiną-kekšę.
- Nedrįsk šitaip šnekėti apie mano motiną! Ji bent jau buvo padori kekšė!
- Tu gi pirmas pradėjai kalbėti apie ją.
Po šitos frazės Dilonas buvo priremtas į kampą ir nutilo. Visą pusvalandį jie važiavo sklandžiai, tylėdami. Vairuotojas Džordžas prašneko:
- Tu nesinervuok, Dilonai, viskas gerai.
- Ne, ne. Aš nesinervuoju... aš žinau, kad viskas gerai. Sustabdyk automobilį...
Džordžas nuspaudė stabdžius. Dilonas išlipo iš mašinos, priėjo prie bagažinės ir iš jėgos trenkęs kumščiais per dangtį sušuko:
- FUCK!!!
Tada jis pradėjo spardyti kadilako ratus, o po to ir pakelėje gulėjusius akmenis.
- Ar jis čia kartais ne ant manęs pyksta? – sunerimo Džordžas.
- Ne, jam viskas gerai. Jis taip ... džiūgauja, - paaiškino Bobas ir truputėlį šyptelėjo.
Grįžo Dilonas. Įsėdęs į mašiną Džordžas nuspaudė gazo pedalą ir kadilakas nuriedėjo keliu.
- Tu, sušiktas žvairas pydare! – suriko Dilonas.
- Ką? Aš tai ne, ne... ne pyderas – bandė aiškinti Džordžas.
- Visi Džordžai pyderai: Džordž Maiklas, Boy Džordžas... BOY DŽORDŽAS!!!
Dilonas išsitraukė magnumo revolverį ir paleido kulką į Džordžo pakaušį. Priekinis stiklas apsitaškė krauju... Kaip gražiai Džordžas buvo padėjęs galvą ant vairo...


Denisas Melnikas,
Mantas Čižas,
2002
(Neužgaigtas kūrinys, kuris vargu ar kada nors bus užbaigtas)