Aš sapnavau, kad snaigės bus didesnės,
Tačiau, pažiūrėjęs pro langą labai nustebau...
Aš sapnavau, kad pieno kvapas geresnis,
Bet atidaręs šaldytuvą aš labai nustebau.
Ir štai baigiasi mano serenada tau,
Žiemuže, tavęs pro apšerkšnijusius langus matau...
Aš labai nustebau... netyčia apvirtau ir laiptas nusiritau,
Aš labai nustebau...
...O radijas vis pranešinėjo blogas žinias;
Pranešė, kad aš miriau...
Aš regėjau skandinavų laivo bures.
Aš verkiau..., labai nustebau...
Ir tada aš pradėjau gailėtis savo motinos,
Ji man sakė: “Nedaryk to, sūnau!”,
Ji išmokė: “Rusiškai vemalai – blivotina”
Aš labai nustebau..., aš daugiau jos nebemačiau.
Ir staiga aš pamačiau save,
Iš fanieros sukaltame grabe...
Ir aš rankose pienę laikiau...
Po užsidarė dangtis ir aš labai nustebau...
Denisas Melnikas
~2001 metai