Jau

Nemačiau akių, tik pajutau, kaip lūpom palytėjo kaktą. Net apkabint neleido, nuėjo. Už kampo Brutas ir Kasijus palaimingai šypsojos. Atsakiau jiems šypsena. Jaučiaus rami. Aplink tiek žmonių. Yriaus per besišypsančią minią, kol pastebėjau, kad esu visai viena. Velniop visus. Galiu ir viena. "Tikrai? " Niekas manęs neperspėjo, kad čia jau 9 ratas. Drabužių tik skutai belikę, o kūnas - vienas didelis randas, bet... vis dar jaučiu jo lūpas. Judai!..