Mes esam bepročiai žmonės,
Bepročiai žmonės
Žingsniuojantys žąsų vorele.
Mes tikim visom filosofijom,
Praktikuojam jogą
Ir gyvenam pagal feng-šui taisykles.
Mes kybom
Daugiamatės erdvės kompromiso centre,
Kažkur tarp visko ir nieko,
Tarp proto ir sielos, ir mirties,
Ir tikėjimo amžinybe.
Ir kaunamės
Dėl Dievų ir dievaičių
Ir visus juos vadinam beprasmiais vardais.
Kertam šaknis
Ir stebimės, kaip mirdamas krinta
Žemėn gyvybės medis,
O šaknys lieka ir pūva.
O tada ieškom atsakymų
Į dzen-budistiškus klausimus,
Tokius kaip:
- Ar meilė yra?