palauk

Palauk, aš tau dar kartą papasakosiu apie tai,
Kaip vaikystėje keitėm šautuvus į žaislus

Palauk
Dar kartą
Pamirkykim kojas fontane

Ir sėdėdami prie vieno stalo
Popieriniais lapeliais
-laiškais-
siųskim slapčiausias mintis
viens kitam

ne dėl to, kad bijotume
garsiai išduoti save

juk taip – romantiškiau
ir paskui apsimesim,
kad nieko-nebuvo

Juk nieko-nėra.

Tik aš
Nusigręžus galėčiau atskirti
Tavo žingsnius
Iš dūžių širdies.

nors tu to nežinai
ir laiškais nerašiau niekada

Palauk
Kada nors papasakosiu...
kaip
stipriai suplaka ji
tau einant pro šalį