Pro kiaurą stogą veržiasi vidun
Šešėliai įsisupę į lietaus lašų kokoną
Ir dūžta į grindis
Įveikę mirtiną atstumą
(kokius tris metrus...)
Tu, sukėlęs kojas po savim
Vengi žvilgsnio iš kampų,
Kuriouse tavieji demonai
Reikalauja vis naujų aukų
(... pamiršti, prisiminti, pasimesti)
Kelkis, pasiimk dar vieną saują dulkių
Dar apeik šį kambarį ratu
Mesk šalin savo iškrypusią fantaziją
Eik į lauką paragaut dangaus lašų
(... sušlapti kojas, pasigauti slogą...
Bet su kilniu tikslu...)


ta prasme aš








