Tik n baitų

-Ne, tu - eilės..
Lietus paliete žemę,
žemė-žvaigždes,
saulę-šlabdriba...
rytoj-ne vakar, o
gyvenimas - galbūt šlapdriba,
saulė, žvaigždės, nes
žvaigždės...
Vakar ji [tarė]:
-Tu, nes eilės...

ji- žemė, šlapdriba
Kodel mirtis - lietus?
Viltis - gimimas?
Taip ir nežinau,
galbūt...
Kodėl niekada?
Kodėl taip?
žemė ji,
tu - gimimas
Galbūt.
Aš nežinau...
... Ir palietė saulę lietus.

Nuo žemės pasistiebes,
vakar aš paliečiau žvaigždes.
Nebus jau saulės,
Nebebus rytojaus,
Nes žemė - praeitis...
Aš - saulė,
Niekada apie žvaigždes aš
Nežinojau, jas palietė viltis,
O aš - mirtis,
Mirtis nežino, kas yra gyvenimas...

-Pabaiga taip jį palietė...
-Ne. Galbūt eilės?
-Gimimas?
-Kodel mirtis - pabaiga?
-O kodel netiesa - tuštuma?
... ji - vargas mano,
žiūrint į žvaigždes;
žemėj-pabaiga, vakar...
vakar, pasistiebes...
ne taip... vakar, vakar.....
-Jį? Kodel jį gimimas taip palietė?

viltis - vaikai, nes
Niekada senis, net pasistiebęs
senis - ne viltis,
gyvenimas?
Mirtis!
Mirtis - lyg miestas,
niekada... Galbūt
Vargas-laimė?
Aš - žemė,
eilės - šlapdriba,
vaikai, palietę laimę,
niekada neužgestanti viltis...
senis vakar ...

- netiesa, - maniau - gimimas saule,
senis vakar nuskrido,
tuštuma sakinius žeme uždare,
tuštuma - lietus, nes žinau
Mirtis - pabaiga,
sėdėjau, sakinius gimdžiau..
- eilės? - tu tarei taip šiandien...
Maniau, pasistiebęs virš žemės,
sėdėjau, saulės persunktas,
taip,
taip mano žvaigždes tada
eilės sudarė...
Taip žiūrint ir baigėsi gyvenimas...

22: 23 2001. 11. 03

Sakinius tu mano klyki...
sėdėjau pasistiebes,
sėdėjau, šypsojaus,
Klykiau. Jaučiau.
Jaučiau,
Senis - laime;
Laime krito...
Galbut pasistiebes
vargas žvaigždes
greitai saule jausiu,
rytoj sėdėsiu persunktas
mirties...
-Rytoj, - tarė...
Sudarė tuštumą galbūt ne saulė,
bet pasistiebęs
nežinau... rytoj sėdėsiu
greitai ir skaitysiu
saulę. Jaučiu, greitai
gyvenimas taps saule.

greitai kristi-
niekada nemirti.
Vargas, rytoj, taip, vargas,
bet viltis...
Gimimas.
sėdėjau verkdamas,
sėdėjau vakar šlapdriboj,
O vakar buvo pabaiga...
Vargas, rytoj?
Netiesa!
Vaikai sudarė lietaus miestą,
Pamates jį klykiau... skridau..
Rytoj, rytoj...
Viltis...
sėdėjau, o man tarė
Rytoj, rytoj...
Nežinojau, paliestas netiesos,
tuštumos...
Senio ašaros žemėn susigėrė...
Nežinojau, maniau - vakar...

šypsodamas nuskrido senis
Į tuštumą.
Skaičiau aš pasistiebęs
Saulę, žodžius, mirtis, kritimus
bei gimimus. Nes pasistiebus
vakar žvaigždės taip žibėjo,
Kaip niekada...

Niekada - tai viltis, vargas...
Nes persunktas lietaus miestas tarė:
"Žemė - lyg saulė, gyvenimas",
"Pasistiebęs maniau, sėdėjau.
Žvaigždes aš jaučiau taip,
Kad šypsojaus ir verkiau" - tarė senis,
saule greitai sakinius besakąs...
Viltį sudarė krintantys vaikai...
O tu - persunkta vilties saule...
Rytoj, galbut?..